pilietinė visuomenė

pilietinė visuomenė statusas T sritis Politika apibrėžtis Nevyriausybinių savanoriškų visuomenės organizacijų visuma, sudaranti tarpinę grandį tarp asmens bei šeimos ir valstybės institucijų; viešojo gyvenimo sritis, kurioje privatūs asmenys nepriklausomai nuo valstybės buriasi į bendrijas, reiškia ir įgyvendina savo interesus. Politinėje filosofijoje ir socialinėje teorijoje terminas vartojamas labai seniai, bet jo reikšmė gerokai kito. Iki 18 a. tai buvo pažodinis gr. koinonia politike arba rom. societas civilis vertinys, reiškiantis valstybę arba politinę visuomenę. Terminas turėjo ir civilizuotos visuomenės reikšmę, t. y. visuomenės, sutvarkytos pagal įstatymus, o ne pagal despotiško valdovo įgeidžius. 18 a. antrojoje pusėje termino prasmė ėmė keistis – silpnėjo pilietinės visuomenės ir valstybės sąvokų ryšys, ėmė formuotis naujoviška pilietinės visuomenės kaip etinio gyvenimo srities, įsiterpusios tarp šeimos ir valstybės, samprata. Pirmiausia sąvoka apima visuomenės organizacijas – profsąjungas, politinius sąjūdžius, sporto, laisvalaikio, kultūros draugijas, namų bendrijas, rečiau – Bažnyčią, žiniasklaidą, partijas ar neformalius kaimynų tinklus. Pastaruoju metu populiarėja platesnė samprata, pilietinę visuomenę apibrėžianti ne tik kaip nuo valstybės nepriklausomų organizacijų visumą, bet ir kaip visuomenę, kuriai būdinga tam tikra pilietiška kultūra: domėjimasis viešaisiais reikalais, pasitikėjimas, solidarumas, savitarpiškumo norma, pakantumas kitam, politinė lygybė. Pagrindinis jos dėmuo, anot R. Putnamo ir kitų socialinio kapitalo teorijos šalininkų, yra socialinis pasitikėjimas, abipusiais priežastiniais ryšiais susijęs su savanoriškų asociacijų tankiu visuomenėje ir lemiantis teigiamą pilietinės visuomenės poveikį demokratijai ir ekonomikai. atitikmenys: angl. civil society